Jei iš tikrųjų reikia kur nors nuvykti, oro balionas yra gana nepraktiška transporto priemonė. Jo negalima valdyti, o keliauti galima tik tokiu greičiu, kokiu pučia vėjas. Tačiau jei norite tiesiog pasimėgauti skrydžiu oro balionu, nieko nėra geriau. Daugelis žmonių skrydį oro balionu apibūdina kaip vieną ramiausių ir maloniausių kada nors patirtų užsiėmimų. Jus nustebins nuostabus šių ankstyvųjų skraidymo aparatų paprastumas!
Oro baliono dizainas
Karšto oro balionų konstrukcija pagrįsta labai svarbiu moksliniu principu: šiltesnis oras kyla vėsesniame ore. Iš esmės karštas oras yra lengvesnis už vėsų orą, nes jo masės tūrio vienete yra mažiau. Karšto oro balionai tokie dideli todėl, kad norint pakelti 70 akmenų, reikia apie 6 038 kubinių metrų karšto oro!
Kad balionas kiltų, reikia būdo, kaip pašildyti orą. Karšto oro balionai tai daro degikliu, įrengtu po atviru baliono kupolu. Kai oras balione atvėsta, pilotas gali jį pašildyti vėl įjungdamas degiklį. Paprastai degiklyje naudojamas propanas – tos pačios dujos, kurios naudojamos šildymui.
Karšto oro baliono techninė schema
Karšto oro balioną sudaro trys pagrindinės dalys: degiklis, kuris šildo orą, baliono kupolas, kuriame laikomas oras, ir krepšys, kuriame skraidinami keleiviai.
Daugumos šiuolaikinių oro balionų kupolas pagamintas iš lengvos, tvirtos medžiagos – nailono arba poliesterio. Medžiaga sukarpoma dalimis ir susiuvama kartu su vertikaliomis laikančiosiomis juostomis, kurios ir laiko visą kupolo svorį. Nailonas puikiai tinka balionams, nes yra lengvas, tačiau gana tvirtas ir pasižymi aukšta lydymosi temperatūra.
Dažniausiai karšto oro išleidimui iš baliono naudojamos apskriti medžiagos gabalai – parašiutai. Karšto oro balionai turi virvelę, kuria galima atidaryti parašiuto vožtuvą kupolo viršuje. Pilotui patraukus pritvirtintą virvelę, dalis karšto oro gali išeiti iš kupolo, todėl sumažėja vidinio oro temperatūra. Dėl to balionas lėčiau kyla. Jei pilotas laiko vožtuvą atidarytą pakankamai ilgai, balionas nusileidžia. Daugumoje karšto oro balionų keleiviams skraidinti naudojamas pintas krepšys. Pinti krepšiai puikiai tinka, nes yra tvirti, lankstūs ir palyginti lengvi. Lankstumas padeda nusileidžiant oro balionui: vytelių medžiaga šiek tiek lankstosi ir sugeria dalį energijos.
Iš esmės tai yra dvi baliono valdymo priemonės – šiluma, kad balionas pakiltų, ir ventiliacija, kad balionas nusileistų. Kyla įdomus klausimas: Jei pilotai gali perkelti oro balioną tik aukštyn ir žemyn, kaip jie perkelia balioną iš vienos vietos į kitą? Pasirodo, pilotai gali paveikti jų kryptį keisdami aukštį, nes skirtingame aukštyje vėjas pučia skirtingomis kryptimis. Norėdamas judėti tam tikra kryptimi, pilotas pakyla arba nusileidžia į atitinkamą aukštį ir skrenda pavėjui. Kadangi vėjo greitis paprastai didėja kylant aukščiau atmosferoje, pilotai, keisdami aukštį, taip pat gali valdyti horizontalųjį greitį.
