Pivašiūnai istoriniuose šaltiniuose žinomi nuo 1639 m., kai jie buvo atiduoti Senųjų Trakų benediktinų vienuolynui. Po devynerių metų buvo pastatyta bažnyčia, kuri 1766 metais sudegė. Vėliau ji buvo atstatyta, tačiau ilgainiui imta minėti, kad dėl žmonių saugumo netinkama melstis. 1825 m. buvo pastatyta šiandieninė Švenčiausios Mergelės Marijos Ėmimo į dangų medinė bažnyčia. Didžiajame altoriuje yra stebuklingas Dievo Motinos paveikslas. Istorija byloja, kad sudegus pirmosioms dviems bažnyčioms išliko tik paveikslas. Padavimas pasakoja, jog jis atvežtas iš Turkijos ir yra nepaprastas, šventas ir turintis gydomųjų galių. Pivašiūnų Dievo Motinos paveikslas savo amžiumi, tapyba ir stebuklinga gydomąja galia prilygsta Aušros Vartų Madonai. Stebuklingas Pivašiūnų bažnyčios Dievo Motinos paveikslas sutraukia tūkstančius maldininkų. 1988 metų rugpjūčio 14 dieną Jo Ekscelencija kardinolas Vincentas Sladkevičius paveikslą vainikavo popiežiaus Jono Pauliaus II dovanota karūna ir suteikė Nuliūdusiųjų Paguodos titulą. Bažnyčios viduje yra retai kur Lietuvoje aptinkamas apeinamas altorius. Įspūdinga interjero dalis – 15 medinių dažytų baltai, su paauksavimais skulptūrų. Pivašiūnai nuo seno garsūs Žolinės ir Marijos gimimo atlaidais, kurie čia vyksta visą savaitę, tomis dienomis šią vietą aplanko tūkstančiai maldininkų iš visos Lietuvos ir užsienio. Bažnyčios šventoriaus kapinaitėse galima pamatyti medinių senųjų dzūkiškų kryžių. Pivašiūnų bažnyčia yra įtraukta į Nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą.
Dėl apsilankymo bažnyčioje ne Mišių metu reikia tartis su klebonu žemiau nurodytais telefono numeriais. Pivašiūnų bažnyčia yra įtraukta į Jono Pauliaus II piligrimų kelią.
Netoli bažnyčios veikia Pivašiūnų amatų centras, kuriame mokoma kepti duoną, pyragus, dzūkiškas bulvines bandas, iš vaško lieti žvakes, edukaciniai užsiėmimai vyksta medžio, vytelių pynimo, keramikos ir mažosios tekstilės dirbtuvėlėse. Centre yra konferencijų salė, veikia suvenyrų krautuvėlė ir parodų salė.
