Jis įrengtas atskiroje kalvoje, labai apardytas ariant ir aikštelėje buvusio trianguliacijos bokšto. Aikštelė apvali, 19 m skersmens, iš vakarų ir šiaurės apjuosta 0,4 m aukščio, 6 m pločio pylimu. Šlaitai vidutinio statumo, 4 m aukščio, viršuje, 2 m aukštyje dirbtinai pastatinti. Vakarų pašlaitėje buvo 0,1 ha ploto papėdės gyvenvietė, kurioje rasta brūkšniuotos keramikos. Piliakalnis datuojamas I tūkst.
Pirmą kartą piliakalnis minimas gan vėlai tik XX amžiaus pirmoje pusėje. Tarpukariu (1918–1940 metais) piliakalnis priklausė Jonui Dobkevičiui, 1935 m. pažadėtas globoti ir saugoti. Uždraudus piliakalnį arti, savininkas dėl to pyko ir raštu kreipėsi, kad vėl būtų leisti ant piliakalnio dirbti žemę. 1940 metais jam leista tai daryti, tačiau nearti daugiau nei buvo ariama iki tol. 1996 metais įregistruotas Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registre, 2005 metais pripažintas valstybės saugomu.
