Nemunaičio klintinių tufų atodanga yra Nemunaičio kaime, Nemunaičio seniūnijoje, Nemuno upės slėnio dešiniajame krante, Sudvajų girininkijoje. Atodangas geriausia lankyti ankstyvą pavasarį arba vėlyvą rudenį, kai panemunėje neužaugusi aukšta žolė. Nusileidus miestelyje prie Nemuno, pakrante reikia paėjėti apie pora kilometrų. Šiltuoju metų laiku atodangas slepia augmenija, jos matosi ne taip ženkliai. Šios atodangos vaizdingiausios ne tik Alytaus rajone, bet ir visoje Lietuvoje. Bendras atodangų ilgis yra 900 m, plotis – 20-30 m, aukštis – 1,2-10 m. Jose matyti sluoksniais išakėjęs balsvas, pilkas, rudas klinties tufas. Šios atodangos pirmą kartą buvo aprašytos 1909 m. Profesorius Pranas Juodelė rašė: „Aukštas Nemuno krantas ties Nemunaičiu (12-13 m. aukščiau vandens lygio), kur dabar yra kalkinių tufų klodai, kadaise, matyt, buvo ežeru. Ten veisėsi kiautinių gyvulėlių (jų liekanas galima pastebėti tufuose) ir iš šaltinių tekėjo turtingas kalkėmis vanduo. Gyvūnėlių kiauteliai ir šaltinių vandens kalkės (ir geležies rūdis) sudarė storus tufų klodus. Tame laikotarpy Nemuno čia dar nebuvo. Kai Nemunas toj vietoj išarė ir pagilino savo vagą – dauguma šaltinių rado sau kitas žemesnes vietas, ežero vanduo ištekėjo Nemunan, vieta išdžiūvo, apsiklojus tik plonu durpių sluoksniu; o vėliau apaugo ir mišku.“
1987 m atodanga paskelbta gamtos paminklu.
