Netoli Miroslavo, Peršėkės upelio kairiajame krante, yra Kaukų ir Obelytės piliakalnių kompleksą sudaro skirtinguose kaimuose atsidūrę du piliakalniai, papilys ir papėdės gyvenvietė. Pagrindinis piliakalnis (Kaukai) įrengtas Peršėkės kairiojo kranto vingyje esančioje aukštumoje. Dešiniajame krante – aukštumos kampe – įrengtas kitas piliakalnis, šiandien jau beveik sunykęs ir apaugęs medžiais, žinomas Obelytės vardu. Papilio nemaža teritorija užsodinta sodu ir apstatyta sodybos pastatais. Manoma, kad čia žmonių gyventa dar I-ojo tūkstantmečio p. m. e. pabaigoje. Aplink šiuos piliakalnius žmonės rasdavo akmeninių kirvukų ir tikėjo jų stebuklingu poveikiu, kad šie turi gydančių galių ir saugo nuo mirties. Legenda pasakoja, kad Kaukų piliakalnį Metelių savininkas norėjo suarti, bet tikslo nepasiekė. Pradėjus arti apako jaučiai.
Kaukų ir Obelytės piliakalnių kompleksas gyvavo nuo I tūkst. pradžios iki XI a., kai buvo sunaikintas greičiausiai per Kijevo Rusios kunigaikščių karinį žygį prieš jotvingių gentis. Kaukų piliakalnį supa papėdės gyvenvietė. Kultūrinis sluoksnis yra į P–PR nuo piliakalnio, 5,5 ha plote ir į R nuo piliakalnio, Peršėkės dešiniajame krante, 1 ha plote. Čia rasta grublėtos ir lygios keramikos.