Dirmiškių piliakalnis įrengtas bevardžio upelio kairiajame krante esančioje aukštesnėje vietoje. Aikštelė ovali, pailga šiaurės pietų kryptimi su kultūriniu sluoksniu. Ji iš visų pusių apjuosta 10-24 m pločio pylimu, kurio išorinis šlaitas yra iki 7 m aukščio. Pylimas gerai išlikęs, jam tvirtinti naudoti akmenys. Šlaitai statūs, iki 6 m aukščio. Piliakalnis datuojamas I tūkst. viduriu – II tūkst. pradžia. Nuo piliakalnio 350 – 450 m atstumu yra III – V a. pilkapynai. Ne vienas tyrinėjęs piliakalnį pastebėjo, jog jis greičiausiai buvo skirtas ne gynybos, o kulto reikmėms. Legenda pasakoja, kad čia gyvenęs gražus krivis. Įsimylėjęs jis vieną vaidilutę, pasižadėjusią gyventi skaistybėje, ir ją vedęs. Tada ant jų kritusi dievų bausmė ir jie su šventovę įgrimzdę į kalną ir dabar ten gyveną. Iškilsią kartu su šventove pasaulio pabaigoje. Žmonės jiems atminti kalną apsodino rožėmis ir jas vadino piliarožėmis.
