Iki XVIII a. buvo žinomi tik du šviesos šaltiniai: dienos šviesa ir ugnis. Iki XVII a. pabaigos jokio gatvių apšvietimo nebuvo. Klaipėda vakarais taip pat skendėdavo tamsoje iki pat XIX a.. Miesto vartai būdavo uždaromi, skersai Danę nuleidžiami buomai, uostas ir miestas apmirdavo. Turtingą miestietį arba vėlyvą svečią palydėdavo tarnas su žibintu rankoje.Tik XIX a. pradžioje, kai laikinai mieste apsigyveno Prūsijos karalius su šeima (1807-1808), tai vienur tai kitur pasirodė žibintai, o nuo 1838 m. Klaipėdos gatvės jau buvo apšviečiamos nuolat.
Apie dujas buvo žinoma nuo XVII a., tačiau tik 1860 m., Klaipėdos miesto savivaldybė savo lėšomis nutarė statyti dujų gamyklos įmonę. Iš pradžių buvo manoma ją statyti prie Dangės, burlaivių statyklos. Tačiau, 1861 m. grunto tyrimai parodė, kad vieta statybai netinka. Todėl dujų fabrikas pastatytas prie kelio į Luizės dvarą, vėliau šis kelias virto Liepų gatvės tęsiniu. Naujoji vieta nebuvo patogi, nes akmens anglis, iš kurių buvo gaminamos dujos, nuo Danės uosto reikėjo vežioti vežimais. Tik vėliau (1921-1923 m.) fabrikas bėgiais buvo sujungtas su miesto geležinkeliu.
Liepų ir Trilapio sankryža
